bepiločiai orlaiviai

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto gaminami dronai neprimena zvimbiančių "keturkojų", kuriuos jau mielai skraidina mūsų fotografai ar mėgėjai. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kiek didesnius nei įprasta pulteliu valdomus lėktuvėlius. Tik kelios smulkmenos: šie bepiločiai orlaiviai gali skristi nevaldomi, nešti iki 25 kg krovinį ir ore išbūti iki 10 valandų. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo palydovų, šiandien dronus naudoja kariuomenė, pasieniečiai ir ūkininkai, o jų pagalbos ateityje perspektyvos – neribotos. Pradžia – palydovai "Viskas prasidėjo prieš 5 metus nuo mažųjų palydovų", - mūsų pokalbį pradėjo D.Bručas. Institutas prisidėjo gaminant vieną iš pirmųjų dviejų lietuviškų palydovų, 2014 m. Pakilusių į kosminę erdvę. Institutas dirbo su ryšio sistemomis ir elektronika – tai turi daug bendro su automatizuotais lėktuvais. "Aplinkiniams tie lėktuvai buvo labai įdomūs, kai tik užsimindavome apie juos. Palydovai tai šimtas metų, o čia galima kažką pamatyti, apžiūrėti – čia jau įdomiau", - prisiminė D.Bručas. Netrukus jis pradėjo dirbti su bepiločiais orlaiviais, atsirado pirmieji projektai, kariškių bei civilių pirkimai, o šiandien Kosmoso mokslų institutas jau planuoja atidaryti ir dronų parduotuvę. Ne žaidimams Nors dronais domisi vis daugiau lietuvių, D.Bručas pasakojo, kad iš civilių užsakymų gauna mažai: "Norintiems papramogauti yra visokių pigių žaisliukų." Instituto gaminami bepiločiai orlaiviai – tikrai ne žaidimams. Priklausomai nuo modelio, jie gali nešti iki 5 kg naudingojo krovinio, mažesni ore gali išbūti 2 valandas, benzininiai – iki dešimties. Bepiločių orlaivių nereikia valdyti – užprogramavus maršrutą jie skrenda patys. "Rankinis valdymas yra naudojamas tik ekstremaliose situacija, kai yra sunkus nusileidimas ar kitos išskirtinės salygos", - kalbėjo D.Bručas. Šie bepiločiai orlaiviai naudojami įvairiausiems tikslams. Aukštai pakylantys lėktuvėliai gali daryti nuotraukas ir kurti trimačius pastatų modelius. Ūkininkams dronai leidžia apžiūrėti didžiulius jų laukus ar ganyklas, o kariškiai juos naudoja kaip oro taikinius. "Dabar kalbane su nacionaline mokėjimo agentūra. Ji galėtų dronai apžiūrėti savo deklaruojamus plotus", - pasakojo bepiločių orlaivių kūrėjas. Dronai galėtų dominti net kontrabandininkus. "Kol kas iš jų užsakymų dar nesulaukiame, bet kai tarėmės su kariškiais, vienas jų pasakė: "Ne su tais kalbate, pasiūlykite kontrabandininkams tai vieno skrydžio užteks, kad atsipirktų", - juokėsi D.Bručas. Ieško naminukės Paskutinis projektas, kuriame gelbėja dronai – samanės gamintojų paieška. Bepiločiai orlaiviai, transliuojantys tiesioginį vaizdą, mato šiluminį spektrą, nuo kurio sąmanės dūmelis neturi šansų pasislėpti. Anksčiau buvo stebimas optinis vaizdas, tačiau iš jo buvo mažai naudos – viskas uždangstyta, po pušelėmis paslėpta. Pilstuko gamintojus galėjo išduoti nebent laužo dūmelis, bet ir tai negelbėjo. "Žiemą jie tiesiog atsiridendavo dujų balionus ir kūrėndavo dujomis", - pasakojo D.Bručas. Vienu metu policininkai net samdė parasparnius, kad šie, skraidydami žemai, ieškotų fabrikėlių. Kaip viskas baigėsi? "Pradėjo šaudyti, tai dabar pilotai sako ne ne ne, tikrai neskrisim", - juokėsi dronų gamintojas. Galimybės neribotos D.Bručas pasakojo, kad dažniausiai žmonės pirmiausia užsisako dronų paslaugą, bet dažniausiai po to užsimano įsigyti ir patį orlaivį. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas, matuojantis jūros kranto linijos pokyčius, užsisakė droną, kad šis išfotografuotų pakrantę. Anksčiau tai darė žmogus, pakrante vaikštantis su GPS imtuvu. "Mes 5 ar 6 kilometrus apskridome per 20 minučių. Anksčiau ten vaikščiojęs vyrukas šaukė: "kad jus kur, aš būčiau dvi savaites vaikščiojęs"" - prisiminė D.Bručas. Jo teigimu – dronų panaudojimo galimybės neribotos. "Gaisrininkai gali stebėti miškus, kurjeriai gabenti krovinius, įvairius medikamentus. Galima sakyti, kad psaulis, o tuo labiau Lietuva dar tik pradeda suprasti visas dronų panaudojimo galimybes, tai dar nė nežinome, kiek visko jie gali. Bet akivaizdu, kad gali daug", - tiki Kosmoso mokso direktorius. Vienas iš jo studentų apskaičiavo, kad užtektų vieno drono, skraidančio 3,5km aukštyje, kad jis padengtų visą Lietuvos teritoriją ir užtikrintų mobilųjį ryšį. Kainos – nesikandžioja Per pusmetį Kosmoso mokslo institutas pagamina 10-20 bepiločių orlaivių, priklausomai nuo to, kiek ir kokių užsakymų gauna. Jų kainos – labai skirtingas. Mažytis 3 kg sveriantis dronas kartu su kamera kainuoja apie 3 tūkstančius eurų. D.Bručas teigia, kad palyginus su bepiločių orlaivių kainomis užsienyje, tai – vieni juokai: "drąsiai galėtų mokėti ir 10 tūkst. Eurų." Šiuo metu masiškai dronais Mokslo institutas neprekiauja, tačiau mąsto apie tokią galimybę. "Jau norėtume pardavinėti, bet vis pamatome, kad ar vieno dalyko dar trūksta, ar kito. Truputi gėda būtų leisti į rinką produktą, kurio patikimumu nesi 100 procentų tikras", - pasakojo D.Bručas. Taigi kol kas dronus galima užsisakyti tik jų gaminimo vietoje, tačiau ateityje Lietuvoje gali atsidaryti ir bepiločių orlaivių parduotuvė. Rūpinasi saugumu "Dronų verslo plėtrą, bent jau Lietuvoje, stabdo draudimų galiojimas. Visi labai susirūpinę dėl jų saugos", - kalbėjo D.Bručas. Lietuvoje su dronais negalima skristi už matomumo zonos ribų – daugiau nei 500 metrų arba tol, kol nebematai aprato. Taip pat negalima skristi aukščiau nei į 120 m. Aukštį, nes lėktuvai neturi teisės leistis žemiau nei 150 m. Šių veiksmų imtasi siekiant išvengti galimų lėktuvų susidūrimų su dronais. "Lėktuvai mažuose aukščiuose orientuojasi vizualiai – pamato ktią lėktuvą ir pasitraukia. Bet dronai užprogramuoti, jie nemato nieko, nėr asistemų, kurios galėtų padėti išvengti susidūrimo su tokiais mažais lėktuvėliais", - pasakojo dronų gaminotojas. Dėl specialių misijų, pavyzdžiui samagono virėjų paieškų, bendraujama su Civilinės aviacijos administracija. Jie teigia, kad valstybėms reikmėms su tam tikromis išlygomis ateityje bus falima skraidyti ir už matomumo zonos ribų. Baimę dėl dronų saugumo D.Bručas vadina šiek tiek paranojiška: "Konkrečių atvejų, kai dronai keltų grėsmę, kaip ir nėra pasitaikę. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad Anglijoje droans susidūrė su lėktuvu, bet paskui apžiūrėjo, nerado jokių pažeidimų ir nusprendė, kad tikriausiai tai buvo tieisog pavėjui skrendantis plastikinis maišelis."