balandėliai

Patiekalas, gaminamas iš kopūstų su mėsos įdaru. Paplitęs Rytų Europos, Skandinavijos, vokiečių, austrų virtuvėse. Labai senas tradicijas turintis patiekalas, kildinamas iš Artimųjų Rytų virtuvės. Jo pirmtakas yra patiekalas dolma (arba sarma), žinomas daugumai islamo šalių. Tik ten patiekalo įvairovė daug didesnė, kadangi apvalkalui naudojamos įvairios daržovės (ankštiniai pipirai, baklažanas, cukinija, moliūgas, pomidoras) arba jų lapai (dažniausiai vynuogių). Dolmos prototipai Artimuosiuosie Rytuose žinomi nuo seno: jau prieš mūsų erą į lapus suvynioti valgiai minimi Egipte. Nuo XV a. per turkišką virtuvę dolma pasiekė Europą. Pirmiausia ji išplatinta Osmanų imperijos užkariautose Balkanų šalyse. Balandėliai kaip atskiras patiekalas susiformavo tuomet, kuomet iš Osmanų imperijos sričių dolma tradicija plito į šiaurę. Patiekalas buvo perduodamas įvairių karų metu. Europoje patiekalo apvalkalų įvairovė nunyko, ir vynuogių lapus visiškai pakeitė kopūstų lapai. Taip ji pirmiausia atėjo į austrišką bei vokišką virtuves ir tapo žinoma kaip Kohlrollen. XVIII a. šį patiekalą išmoko gaminti švedai ir pavadino jį Kåldolmar. Maždaug tuo metu patiekalas prasiskverbė į Ukrainą, Lenkiją, Rusiją. Lietuvoje paplito XX a. pr