Alga

Alga – gaunamas piniginis atlygis už atliktą darbą.

Minimalus mėnesinis atlyginimas, alga (MMA)

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šalyje yra įvestas MMA. Jis nurodo, kad Lietuvoje darbdaviai už atliktą per mėnesį darbą negali mokėti mažesnės sumos, nei nurodyta, dirbant visu etatu.

MMA Lietuvoje sprendžiamas Vyriausybės bei Trišalės tarybos, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Nuo 2018-ųjų sausio pirmosios dienos minimali alga Lietuvoje siekia 400 eurų. Svarbu, kad tai yra bruto darbo užmokestis, kitaip sakant, „ant popieriaus“. Tai reiškia, kad nuo jo dar yra atskaičiuojamas privalomasis sveikatos draudimas (PSD), gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinis bei pensijų draudimai.

Neto, arba „į rankas“, lietuviai šiuo metu, atskaičius mokesčius nuo MMA, gauna 361 eurą.

Kaip kito MMA?

2006-aisiais minimali alga Lietuvoje buvo 600 litų (apie 174 eurai). Po metų ji pakilo šimtu litų ir pasiekė beveik 203 eurus. 2008-aisiais MMA šalyje vėl kilo ir buvo pakeltas dar šimtu litų, iki 800, t.y. iki 232 eurų.

Prasidėjus krizei, MMA šalyje vėliau kilo tik po ketverių metų, 2012-ųjų rugpjūčio 1 dieną. Jis tada didėjo iki 850 litų (246 eurų). Vėliau, 2013 metais, kilo 150 litų, iki 1 tūkst. litų, arba 290 eurų. 2014-aisiais MMA didėjo iki 1035 litų, t.y. iki 300 eurų, o po metų, Lietuvai įsivedus eurą, paaugo 25 eurais. 2016-aisiais MMA jau siekė 350 eurų, o 2018 metais lietuviai galėjo džiaugtis 400 eurų dydžio MMA.

Šiuo metu Trišalėje taryboje diskutuojama, kiek nuo 2019-ųjų galėtų didėti MMA. Kol kas nesutariama, ar ši suma bus 420 eurų, ar 450 eurų.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU)

Duomenis apie vidutinę mėnesinę algą arba darbo užmokestį renka Lietuvos statistikos departamentas.

Skelbiama, kad 2018 metų I ketv. netto („į rankas“) dirbantysis gavo 700 eurų, o brutto („ant popieriaus“) galėjo džiaugtis beveik 900 eurų alga.

Alga po mokesčių reformos

Nuo 2019 metų liepos 1-osios Vyriausybė planuoja įvesti mokesčių reformą. Ją įvedus, algos skaičiavimas lietuviams keisis iš esmės. Bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, tad alga „ant popieriaus“ padidės 1,289 karto.

Planuojama, kad GPM bus 20 proc., o alga, viršijanti 120 VDU, per metus bus apmokestinta 27 proc. GPM.

Taip pat GPM neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) bus 2 VDU.

Nors įgyvendinus mokesčių reformą alga smarkiai keisis tik „ant popieriaus“, Vyriausybė planuoja, kad dirbantiesiems, atskaičius mokesčius, alga per metus turėtų padidėti apie 50 eurų.

Algas skelbia „Sodra“

Nuo 2017 metų vidutinį mėnesio uždarbį tam tikrose įmonėse skelbia ir „Sodra“. Taip kiekvieno mėnesio gale galima palyginti, kiek vidutiniškai per mėnesį uždirbo vienos ar kitos įmonės darbuotojai.

Tiesa, atlyginimai, kuriuos kas mėnesį paviešina institucija, skelbiami brutto („ant popieriaus“).

Lietuva pagal algą – ES gale

Remiantis 2018 metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal minimalią algą patenka į pirmąją grupę, kurioje yra mažiausią MMA turinčios šalys.

Jų MMA siekia mažiau nei 500 eurų per mėnesį. Šioje grupėje, be Lietuvos, taip pat yra Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kroatija, Čekija, Slovakija.

Jų MMA svyruoja nuo 261 euro Bulgarijoje iki 480 eurų Slovakijoje.

Didžiausia minimalia alga gali pasigirti tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Airija ir Liuksemburgas.

Šiose šalyse MMA svyruoja nuo 1401 euro Jungtinėje Karalystėje iki 1999 eurų Liuksemburge.