Meksiko miesto istorijos centro archeologai aptiko keturių vaikų palaikus, datuojamus 1521–1620 m., ankstyvuoju šalies kolonijiniu laikotarpiu. Keturi vaikai buvo palaidoti tradiciniu ikiispanišku būdu. Manoma, kad visi jie mirė dėl natūralių priežasčių. Kasinėjimams vadovaujantis archeologas Juanas Carlosas Camposas sakė, kad šioje vietovėje gyvenę čiabuviai turėjo susidurti su atšiauriomis gyvenimo sąlygomis, kai negalėjo pabėgti po to, kai ispanų konkistadorai užvaldė Meksiką-Tenočtitlaną. Kaip teigia archeologai, šis atradimas buvo rastas tradiciniame actekų name, kurį sudaro keturi kambariai. Actekai, karingi ir ypač religingi žmonės, statę monumentalius kūrinius, valdė imperiją, besitęsiančią nuo Meksikos įlankos iki Ramiojo vandenyno, apimančią didelę šiuolaikinės centrinės Meksikos dalį. Actekų sostinę Tenočtitlaną 1521 m. užkariavo ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas.