Suomijos energetikos analitikų ataskaita rodo, kad per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų, Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų. Didžiausia rusiškų dujų ir naftos pirkėja tebėra ES, o viena iš bendrijos lyderių, Prancūzija, prasidėjus karui ne sumažino, o padidino Rusijos energijos išteklių importą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti strateginiu ES tikslu, o energijos kainų augimas gyventojams turi būti sprendžiamas Europos lygiu.