Astma

Astma – bronchų susirgimas, kuris sukelia kvėpavimo apsunkinimą (dusulį) ar kosulį. Dusulys dažnai esti priepuolinio pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.

Pasaulinė astmos diena minima gegužės 3-iąją.

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.

Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.

Straipsnius apie astmą rasite rubrikoje Sveikata.