Alfonsas Eidintas

Alfonsas Eidintas(g. 1952 m. sausio 4 d. Vaiguvoje, Kelmės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1969 m. baigė Vaiguvos vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus pedagoginį institutą (VPI). 1973–1986 m. VPI asistentas, docentas, 1983–1986 m. Visuotinės istorijos katedros vedėjas. 1984–1985 m. stažavosi JAV Viskonsino-Madisono universitete pas profesorių Alfredą Erichą Seną. 1986–1993 m. Lietuvos istorijos instituto skyriaus vedėjas, 1987–1992 m. ir direktoriaus pavaduotojas. 1990 m. istorijos mokslų daktaras. 1993–1997 m. Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV, 1994–1998 m. dar ir Meksikoje, 1995–2000 m. Kanadoje. 2000–2002 m. dirbo LR užsienio reikalų ministerijoje, dėstė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute; 2001 m. profesorius. 2002–2006 m. Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelyje bei Kiprui, PAR, Nigerijai, nuo 2003 m. ir Etiopijai. 2006–2009 m. ambasadorius Norvegijoje. 2010–2012 m. URM Pirmininkavimo ESBO departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams. Nuo 2012 m. Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Graikijoje, nuo 2013 m. dar ir Albanijai bei Kiprui. Parašė apie 50 straipsnių ir daugiau nei 20 knygų lietuvių emigracijos, XX amžiaus Lietuvos istorijos klausimais, Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus biografijas. Tyrinėjo holokaustą Lietuvoje, Izraelio valstybės atsiradimą, šiuolaikinę diplomatiją. Parašė istorinių romanų trilogiją: „Ieškok Maskvos sfinkso“ (2006), „Erelio sparnų dvelksmas“ (2008) ir „Aukštai šaltos žvaigždės“ (2009).