Po kalnais glūdinti kapavietė pribloškė savo brangenybėmis

Šis stebuklas atkeliavęs iš tamsių ir grėsmingų laikų, kuomet valdovai galimai gerdavo žmonių kraują, garbindami voro pavidalo dievą, vadinamą Begalviu. Šie žmonės vadinami močikais. Jie gyveno šiaurinėje Peru pakrantėje tarp 100-ųjų ir 800-ųjų mūsų eros metų. Čia, giliai po tamsiais kalnais, kurie kažkada buvo didingos piramidės, glūdi Valdovo Sipano, karo vado ir dvasinio močikų lyderio, kapavietė.