JAV atsakė, kodėl Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO taptų „problematiškas“ Maskvai

NATO sekmadienį pradėjo JAV vadovaujamas jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje, kuriose dalyvauja daugiau kaip 7 tūkst. jūreivių, lakūnų ir jūrų pėstininkų iš 16 šalių, įskaitant į Aljansą siekiančias įstoti Suomiją ir Švediją. Nuo 1972-ųjų kasmet rengiamomis pratybomis BALTOPS nesiekiama atsakyti į kokią nors konkrečią grėsmę, bet karinis blokas nurodė, kad „dalyvaujant Švedijai ir Suomijai NATO naudojasi proga nenuspėjamame pasaulyje sustiprinti savo jungtinių pajėgų atsparumą ir jėgą“ kartu su šiomis dviem Šiaurės šalimis. Prieš prasidedant karinių laivynų pratyboms, kuriose dalyvauja 45 laivai ir 75 orlaiviai, Švedijoje, tapusioje pratybų „BALTOPS 22“ priimančiąja šalimi, apsilankęs JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas sakė, kad NATO ypač svarbu pademonstruoti palaikymą vyriausybėms Helsinkyje ir Stokholme. Per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Švedijos premjere M. Milley pabrėžė, jog Baltijos jūra yra strategiškai svarbus vandens telkinys ir „vienas iš pagrindinių pasaulio laivybos kelių“. Generolas pripažino, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO būtų „labai problemiškas“ Maskvai ir apsunkintų Rusijos karinę padėtį, nes visa Baltijos jūra būtų supama NATO šalių, išskyrus Kaliningrado srities ir Sankt Peterburgo bei jo apylinkių pakrantes. „BALTOPS 22“ baigsis Vokietijos Kylio uoste birželio 17 dieną.