JAV ir Filipinai pradeda didžiausias istorijoje bendras karines pratybas

Filipinai ir Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo didžiausias istorijoje bendras karines pratybas šioje Pietryčių Azijos salų valstybėje, rodančias stiprėjančius šalių ryšius gynybos srityje, tvyrant įtampai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Tai paskutinės pratybos Filipinų prezidento pareigas einant kadenciją baigiančiam Rodrigo Duterte, anksčiau grasinusiam atšaukti manevrus ir nutraukti svarbų karinį paktą su senomis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis. Anksčiau buvę šalti Manilos ir Pekino santykiai pastebimai pagerėjo 2016 metais Filipinų prezidentu tapus R. Duterte. Beveik 9 tūkst. filipiniečių ir amerikiečių karių dalyvaus 12 dienų Filipinų pagrindinėje Lusono saloje vyksiančiose pratybose. Šie dideli manevrai vykdavo kasmet, tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai pirmaisiais metais buvo atšaukti, o pernai buvo gerokai mažesnio masto. Manevrai apims jūrų saugumą, jūrų desanto operaciją, kovinio šaudymo pratybas, kovą su terorizmu, humanitarinę pagalbą ir pagalbą nelaimių atveju. Pastaraisiais metais per Filipinų ir JAV pratybas daugiausiai dėmesio buvo skiriama potencialiam konfliktui Pietų Kinijos jūroje. Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Per šį strategiškai svarbų vandens kelią kasmet plukdoma trilijonų eurų vertės krovinių, be to, manoma, kad ten esama vertingų naftos ir dujų telkinių. 2016 metais prezidentu išrinktas R. Duterte ėmėsi žingsnių suartėti su Kinija, tačiau sulaukė neigiamos reakcijos iš visuomenės ir kariuomenės, kurią neramina Pekino teritorinės ambicijos. Pekinas nepripažįsta Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo 2016 metais priimto sprendimo, kad jo istorinės pretenzijos yra nepagrįstos. Šalis ėmėsi statyti dirbtines salas ant rifų ginčijamose akvatorijose ir dislokavo ten ginklų.