Minima viena seniausių pavasario tradicijų – Verbų sekmadienis: tai daug daugiau nei Velykų simbolis

Krikščionybėje šią dieną minimas Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę, tačiau Lietuvoje šventė įgavo savitą formą. Palmių šakelės pakeistos vietiniais augalais – beržais, kadagiais, karklais. Iš jų surištos verbos tapo ne tik Velykų simboliu, bet ir savotišku „apsaugos ženklu“ namams.

Po šventinimo bažnyčioje, žmonės tikėdavo, kad nuplakimas verba padeda išsaugoti sveikatą, ja smilkydavo namus artėjant audrai. Būdavo sakoma: „Jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą“. Apie Verbų sekmadienį mintimis pasidalino sostinėje kalbinti praeiviai ir verbų prekiautojai.