
Nors seniausioms žinomoms arfoms – maždaug trys tūkstančiai metų, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro arfininkė Joana Daunytė sako, kad jos pasirinktas instrumentas greičiausiai dar senesnis, atsiradęs su žmonija. Arfos prototipas – medžioklei naudotas lankas, nes jo paleista strėlė skleidžia duslų garsą.
Antikos laikais imti vaizduoti arfomis grojantys angelai, o karališku šis instrumentas pavadintas, nes jo viršuje yra po karūną. Ieškodami kuo gražesnio skambesio, meistrai net bandė prie arfos primontuoti išskaptuotą džiovintą moliūgą, rėmui ėmė naudoti skirtingų rūšių medį. Instrumento stygos pagamintos iš skirtingų medžiagų – nuo žarnų, metalo iki nailono, o kelios jų spalvos muzikantui padeda atpažinti natas. Do – raudona, fa – juoda arba mėlyna. Kam arfai reikalingas rezonatorius ir pedalai? Atsakymus į šiuos ir daug kitų klausimų rasite edukaciniame Skaitmeninės filharmonijos filmuke iš ciklo „Muzikos enciklopedija trumpai“.