Lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo. Tai atskleidė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro tyrimas. Pablogėjo tiek gyventojų žinios, tiek požiūris į pinigus. Planuoti finansinę ateitį lietuviams sekasi geriau. Apie 90 proc respodentų aktyviai taupo. Paskutinį kartą tyrime dalyvavome 2015 metais, tąkart Lietuva tarp 30 kitų šalių buvo 11-oje vietoje. Finansinio raštingumo lygiu lenkėme kitas Baltijos šalis, tačiau praėjusiais metais vietomis apsikeitėme. Iš tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos šalių lenkiame tik Kiprą, Rumuniją ir Italiją. Didžiausias finansinio raštingumo indeksas apskaičiuotas Vokietijoje – 76 balai.