Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus laikrodžių muziejus kvietė kartu su senjorų šokių kolektyvais iš Žemaitijos pasitikti mistišką laiką – rudens lygiadienį. Rudens lygiadienį nuo seno būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui, jam aukojami gyvuliai. Tokiu metu jau baigti svarbiausi rudens darbai, o gyvybės centras – ugnis iš lauko grįždavo į namus, kur iki pavasario šildydavo šeimą. Po šio lygiadienio visame šiaurės pusrutulyje ima ilgėti naktys ir prasideda astronominis ruduo.