Saulėtą ankstyvo pavasario popietę žingsniavau gatvele, vedančia link Aušros Vartų. Pro mane praėjo nemaža grupelė lenkiškai kalbančių turistų. Akį patraukė ir triukšmaujantys tarpuvartėje įsikūrę išmaldos prašytojai. Vilniečiai žino –
Aušros vartai. traukia ne tik turistus iš viso pasaulio, bet ir benamius varguolius, kurie čia ištiesę ranką prašo išmaldos. Pusamžė moteris stoviniuoja su ramentais. Rankoje laiko nuo maisto likusį indelio dangtelį, kuriame iš praeivių suaukoti vos keliasdešimt centų.