Auštant Zohra Trabelsi keliauja į Sidi Rais paplūdimį Tuniso šiaurės rytiniame Nabeulo mieste, kur ji įsėda į kuklų žvejybos laivą ir išplaukia į turtingą Viduržemio jūrą. Apsirengusi mėlyna skarele ir pilku žvejo kailiu, ji meta tinklą į jūrą ir tikisi gero dienos laimikio. Našlė ir penkių sūnų bei trijų dukterų motina, 75 metų žvejė. Vienintelė moteris tarp dešimčių žvejų Trabelsi nuo 16 metų gaudžiusi ir pardavinėjusi žuvį, padėdama savo tėvui, o vėliau ir negaluojančiam vyrui. Žvejyba nėra lengva, jūroje tenka praleisti aštuonias valandas per dieną, septynias dienas per savaitę ir žvejoti nuo 4 iki 12 val. ryte. Žvejės pelnas dažnai būna nedidelis - ji pagauna nuo vienos iki dviejų 12 kilogramų žuvies dėžių per dieną, kurias vėliau parduoda uoste. Tačiau moteriai žvejyba yra ne tik pajamų šaltinis, bet aistra, suteikianti prasmę ir komfortą.