Kai 80-metis Cgavieras Bougetas važiuoja dviračiu, pluša savo dirbtuvėje, laisto sodą ar atsisėda valgyti sausainio, jis turi nuolatinį palydovą: baltą balandę, vardu Blanča. Bougetas, pensininkas iš šiaurės vakarų Prancūzijos Bretanės regiono, draugavo su paukšte nuo jos mažens. Dabar ji – visur būna kartu su prancūzų, sėdėdama jam ant peties ar skrisdama šalia. „Yra noras būti kartu, nes su manimi ji jaučiasi gerai“, – sakė Bougetas, prieš pensiją dirbęs statybinių medžiagų prekyboje. Pirmą kartą pora susitiko, kai Bougetas buvo lauke šalia savo namų ir pamatė mažą balandį, krentantį ant žemės ir bandantį pabėgti nuo katės. Vėliau Bouget'as paminėjo žmonai tai, ką matė. Ji paklausė, kodėl jis nepaėmė paukščio. Taigi jis grįžo atgal. „Grįžau namo su Blanča kišenėje“, – sakė jis. Jis teigė, kad žmonės dažnai klausia, kaip jam pavyko paukštį taip prisijaukinti, tačiau prancūzo atsakas visad toks pats: gudrybės nėra, tik abipusė pagarba. Pasak jo, bet kuris žmogus gali užmegzti santykius su gyvūnu, „kai jie gerbia gyvūną tokį, koks jis yra, nes tai yra gyvas padaras, kuris dalijasi su mumis Žeme“. Bougetas įsitikinęs: „Jums reikia tik būti kantriam, suprasti, kaip jie gyvena ir prisitaikyti prie jų gyvenimo, nes jie prisitaikys prie jūsiškio.“