Sulaukus tinkamos šviesos susiruošiau ieškoti žvirblinių pelėdų, nes iš vakaro stebint paukščius vienoje miško kirtavieteje, visai šalia Vilniaus, teko girdėti ūbaujant net tris žvirblines pelėdas vienoje vietoje. Tai nepakankamai ištirta rūšis. Negausi ir stebima retai, bet manoma, kad paplitusi plačiau, nei dabar žinoma. Žvirblinės pelėdos yra sėslūs gyvūnai ir visus metus nesitraukia iš savųjų miškų. Jei orai palankūs ir nespaudžia šalčiai, tuoktuvių giesmę ima švilpauti vasariui baigiantis. Lengva jas suvilioti pamėgdžiojus giesmę. Taikant šį būdą pavyksta nustatyti nemažai vietų, kur jos gyvena.